×
IEŠKOTI
KiekvienamStudentui.lt
Saugi vieta užduoti klausimus
 apie gyvenimą ir Dievą
Dievo egzistavimas

Ar Dievas sukūrė visatą?

Kaip atsirado visata? Mokslininkai patvirtina Didžiojo sprogimo teoriją ir visatos pradžią.

WhatsApp Share Facebook Share Twitter Share Share by Email More PDF

Kaip atsirado visata? Mokslininkai patvirtina Didžiojo sprogimo teoriją ir visatos pradžią. Tai buvo vienintelė visko, kas egzistuoja, pradžia. Visatos, erdvės ir netgi laiko pradžia.

Iki sprogimo niekas, ką šiandien matome, neegzistavo.

Mūsų egzistenciją pradėjo kažkas už laiko, erdvės ar materijos ribų.

Suvokimas, kad mūsų visata neegzistavo amžinai ir turėjo pradžią, Kūrėju netikintiems mokslininkams iškelia didžiulius iššūkius.

Ar mokslininkai įsitikinę Didžiojo Sprogimo teorija? Taip. XX amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje astronomas Edwin Hubble pro savo teleskopą pastebėjo, kad galaktikos (nutolusios milijonus šviesmečių) stulbinančiu greičiu tolsta viena nuo kitos. To nesukėlė kažkokia jėga, atitraukianti jas viena nuo kitos. Atrodė, kad galaktikos vis dar skriejo dėl pirmykščio sprogimo, visos iš vieno taško.

Šiame visko pradžios etape visa masė visatoje buvo suspausta į vieną begalinio tankio tašką „mažesnį už vieną atomą“.2 Tada kosminio sprogimo metu - Didžiojo Sprogimo metu - atsirado visata. Nobelio laureatas fizikos srityje Steven Weinberg tai apibūdina išsamiau: „Maždaug šimtosios sekundės dalies, anksčiausiai kada galime apie tai kalbėti užtikrintai, visatos temperatūra buvo apie šimtą tūkstančių milijonų (1011)°C laipsnių. Toks karštis yra didesnis nei karščiausia žvaigždė, visata buvo tokia karšta, kad nė vienas įprastos materijos komponentas- molekulės ar atomai ar net atomų branduoliai- negalėjo išlaikyti junginių.“3 Jis tęsia: „Visata buvo užpildyta šviesa“.

Tai be galo lygiagretu Biblijos eilutei: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir Žemę <...> tuomet Dievas tarė: „Tebūnie šviesa!“ ir atsirado šviesa.“4 Tai atsirado ne iš materijos, bet iš ištartų žodžių „Tebūnie šviesa!“

Žvelgiant į visų pagrindinių religijų Šventuosius Raštus, tik Biblijoje aprašoma tai, ką mokslininkai atrado: įvyko šviesos sprogimas ir mūsų visatos pradžia kažkur už jos ribų. Tuo prasidėjo ir erdvė, materija ir laikas. Tai buvo pradinis visko taškas. Pradžios knygoje ne kartą minimi žodžiai „Dievas tarė“, po kurių seka „ir taip įvyko“.

Ar mūsų visata galėjo atsirasti dėka fizikos dėsnių: tokių kaip gravitacijos, elektromagnetizmo, šviesos greičio ir pan.? Ne, nes tų dalykų dar nebuvo. Viskas prasidėjo be fizikos dėsnių, jie buvo sukurti visatos pradžios metu.

Visatos pradžia turi tik vieną pradžią

Astrofizikas Robert Jastrow, save apibūdinantis agnostiku, teigė: „Visatos sėkla buvo pasėta tą pirmąją akimirką. Kiekviena žvaigždė, kiekviena planeta ir kiekviena gyva būtybė visatoje atsirado dėl įvykių, kurie buvo pradėti kosminio sprogimo metu. Tai buvo tiesioginis sukūrimo momentas. ... Visata atsirado akimirksniu ir mes nežinome, kas visą tai nulėmė.“5 Kaip minėta, ši išvada vargina ateistinių pažiūrų mokslininkus. Užregistuoti veiksmą, ir nesugebėti rasti jo priežasties yra nerimą keliantis dalykas.

Jastrow išvada: „Mokslininkui, visą gyvenimą tikėjusiam protavimo galia, ši istorija baigiasi kaip blogas sapnas. Jis perkopė nežinomybės kalnus ir dabar ruošiasi užkariauti aukščiausią viršūnę. Užkopus ant paskutinės uolos, jį pasveikina ten jau šimtmečius sėdinti teologų grupė.“6

Įsivaizduokite, koks palengvėjimas apėmė šiuos mokslininkus, kai astronomai Hermann Bondi, Thomas Gold ir Fred Hoyle išplėtojo tai, kas 1948 m. tapo žinoma kaip visatos „pastovioji būsena“. Remiantis jų teorija, visatos amžius buvo begalinis. Sukūrimo priežastis nebuvo reikalinga.

Visatos pradžia - Pastoviosios būsenos teorija įrodyta esanti klaidinga

Tačiau septintajame XIX a. dešimtmetyje „pastoviosios būsenos“ teorija patyrė pražūtingą smūgį, kai du radijo įmonės „Bell Labs“ inžinieriai (Arno Penzias ir Robert Wilson) atrado paslaptingą radiaciją, sklindančią iš kosmoso. Ji sklido vienodai iš visų pusių. Kai buvo matuojama radiacijos temperatūra, buvo patvirtintas jos šaltinis. Ši spinduliuotė neegzistavo visada ir nesklido iš vienos kažkurios visatos pusės. Radiacija prasidėjo iš vienintelio pradžios sukūrimo momento.

Vėliau, 1996 m., NASA palydovas „Cosmic Background Explorer“ (COBE) dar kartą patvirtino, kad pirmykštė foninė radiacija vedė prie Didžiojo Sprogimo išvados. Šiandien visatoje esantys vandenilio, ličio, deuteriumo ir helio kiekiai taip pat tai patvirtina.

Ar yra mokslininkų, kurie prieštarauja Didžiojo Sprogimo teorijos padariniams? Taip. Yra mokslininkų, kuriems nepatogu gyventi su mintimi, kad: (1) nežinoma sprogimo priežastis arba, kad (2) visko pradžios priežastis yra Dievas. Taigi jie pasirenka trečią variantą.

Kiti bandymai paaiškinti visatos pradžią

Kokius paaiškinimus šie mokslininkai turi visos mūsų visatos, energijos, laiko ir erdvės pradžiai?

Jie tiesiog bando paneigti mokslo pamatinę prielaidą, kad viskas, kas pradeda egzistuoti, turi turėti kilmę.

Fizikas Victor Stenger sako, kad visatos atsiradimas gali būti „be priežasties“ ir galbūt visata „atsiradusi iš nieko“.7 Filosofas Bertrand Russell šios pozicijos laikėsi diskusijoje apie Dievo egzistavimą. Jis sakė: „Visata tiesiog yra ir tiek.“8

Viena yra teigti, kad kažkas yra amžina, todėl tam jokia „priežastis“ nebūtina. Tačiau visai kas kita yra moksliškai stebėti kažkieno pradžią, momentą, kai kažkas pradeda egzistuoti, ir teigti, kad tai neturejo pradžios.

Net David Hume, vienas skeptiškiausių filosofų, tokią poziciją laikė kvaila. Net būdamas labai skeptišku, Hume niekada neneigė pradinio atsiradimo. 1754 m. Hume rašė: „Aš niekada negyniau tokio absurdiško teiginio, kad kas nors gali kilti be priežasties.“9

Visatos turėjo pradžią – mokslas patvirtina

Moksliniai atradimai nuosekliai veda prie vienos išvados: visata turėjo pradžią, sprogimą, kur viskas, ką mes žinome – visata, laikas, erdvė, moksliniai dėsniai –turėjo pradžią. Jei kada nors norėjote tikėti Dievu, bet nenorėjote to daryti, nes tai prieštarauja žinomiems moksliniams faktams, mokslas suteikia jums gerą progą patikėti. Mokslas patvirtina, kad Dievas yra ir viską sukūrė su didele galia.

Logiška daryti išvadą, kad Dievas - kuris buvo nuo pradžių pradžios, amžinas ir už laiko ribų - sukūrė laiką. Dievas, kuris yra visur ir negali būti apribotas erdve, sukūrė erdvę. Dievas, kuris yra dvasinis, nefizinis ir nepriklauso nuo materijos, yra mūsų visatos ir viso to, kas yra, šaltinis. Tai žinia, kuri aiškiai skelbiama Biblijoje.

„Pakelkite akis ir pasižiūrėkite į aukštybes! Kas jas sukūrė? Nagi, ar nežinai, ar nesi girdėjęs? Viešpats ­ amžinasis Dievas, visų žemės šalių kūrėjas.“10

„nes jis įsakė ir visa buvo sukurta“.11

Biblija sako, kad Dievas sukūrė Žemę, kad ji būtų apgyvendinta; Jis tai planavo mums nuo pat pradžių. Jis įkvėpė žmonėms gyvybę ir pakvietė mus trumpai viešnagei į Žemę, kad Jo ieškotumėme ir surastumėme. Jei mes neskiriame laiko jo pažinimui, prarandame visą savo egzistavimo esmę. Kas žino mūsų būties priežastį geriau už Dievą?

Ar norite pažinti visatos Kūrėją? Štai kas pažadėta: „Artinkitės prie Dievo ir Jis artinsis prie jūsų“12 Jei sieksime pažinti Jį, Dievas sako: „Tu mane surasi“.13 Iš tikrųjų jis teigia: „Išminčius tenesididžiuoja savo išmintimi, nei stipruolis tenesigiria savuoju stiprumu, nei turtuolis tenesipuikauja savo turtais. Bet jei kas didžiuotųsi, tesididžiuoja, kad turi išminties pažinti mane…”14

Mes turime progą pažinti Dievą, kuris yra visatos pradininkas.

Ar norite užmegzti ryšį su Dievu? Kad sužinotumėte, kaip tai galite padaryti, skaitykite: Pažinti Dievą asmeniškai.

Šiame trumpame mokslo straipsnyje aprašoma, kaip susiformavo visata. Dalys šio straipsnio yra pritaikytos iš Dinesh D'Souza knygos „Kas taip puiku apie krikščionybę“, „Regnery Publishing, Inc.“, 2007, 11 skyriaus.

 Aš turiu klausimą…
 Kaip galite bendrauti su Dievu…

(1) praleistas (2) Dinesh D'Souza, „Kas taip puiku apie krikščionybę“ (ang. What's So Great about Christianity), (Regnery Publishing, Inc,; 2007) 118 psl. (3) Steven Weinberg; „Pirmos trys minutės: modernus visatos kilmės vaizdas“ (ang. The First Three Minutes: A Modern View of the Origin of the Universe); 5 psl. (4) Pradžios knyga 1:1&3 (5) Robert Jastrow; „Žinutė iš profesoriaus Robert Jastrow“ (ang. Message from Professor Robert Jastrow); LeaderU.com, 2002. (6) Robert Jastrow; „Dievas ir astronomai“ (ang. God and the Astronomers); (Readers Library, Inc.; 1992) (7) Victor Stenger, „Ar mokslas rado Dievą?“ (ang. Has Science Found God?) (Free Inquiry, Vol. 19. No. 1), 2004. (8) Bertrand Russell and Frederick Copleston, „Dievo egzistavimas“ (ang. The Existence of God) in John Hick, The Existence of God (Niujorkas: Macmillan, 1964), p 175. (9) J.Y.T.Greid, ed., „David Hume laiškai“ (ang. The Letters of David Hume) (Oksfordas: Clarendon Press, 1932), p 187. (10) Izaijo 40 (11) Psalmės 148:5 (12) Jokūbo laiškas 4:8 (13) Jeremijo 29:14 (14) Jeremijo 9:23,24


DALINTIS ŠIUO STRAIPSNIU:
WhatsApp Share Facebook Share Twitter Share Share by Email More