R. Serafinaitės nuotr.
Marilyn Adamson
R. Serafinaitės nuotr. |
Ar kada nors norėjai, kad kas nors tau tiesiog pateiktų įrodymus, jog Dievas egzistuoja? Jokio tiesioginio spaudimo. Jokių tvirtinimų, kad „Tu tiesiog turi tikėti“. Taigi pamėginsiu atvirai pasiūlyti keletą priežasčių, kurios įrodo, jog Dievas egzistuoja.
Bet pirmiausia atsižvelkite į tai: jeigu žmogus yra nusistatęs netgi prieš galimybę, jog Dievas yra, tuomet jokie įrodymai nieko nepaaiškins, t.y. jeigu kas nors atsisako tikėti, kad žmogus vaikščiojo ant mėnulio, tada jokia informacija nepakeis jo mąstymo. Astronautų, kurie buvo mėnulyje, nuotraukos, interviu su jais, mėnulio uolienos – visi įrodymai bus nieko verti, nes asmuo jau nusprendė, kad žmonės negali nuskristi į mėnulį.
Kai patikime, jog Dievas gali egzistuoti, galime panagrinėti, ką sako Biblija. Joje rašoma, kad yra žmonių, kurie matė pakankamai įrodymų, bet nutylėjo tiesą apie Dievą1. O tiems, kurie norėjo pažinti Dievą, jeigu Jis yra, Jis sako: „Ieškoki ir rasi mane; kai atrasi mane visa savo širdimi, aš būsiu surastas tavęs.“2 Jei tu pripažintum faktus, patvirtinančius Dievo buvimą, paklausk savęs: „Jeigu Dievas egzistuoja, ar aš norėčiau Jį pažinti?“. Bet prieš tai apsvarstykime keletą argumentų...
Bilijonai žmonių, kurie atstovauja skirtingiems socialiniams, intelektualiniams, emociniams, išsilavinimo sluoksniams tiki, kad egzistuoja Kūrėjas. Be abejonės faktas, jog tiek daug žmonių tiki kažkuo, to dar nepadaro neabejotina tiesa. Vis dėlto, kai tiek daug žmonių per amžius tikėjo, kad Dievas egzistuoja, ar gali nors vienas asmuo visiškai tuo įsitikinęs pasakyti, kad jie visi klydo?
„Antropologiniai tyrinėjimai parodė, kad šiandien tarp labiausiai nuo civilizacijos nutolusių tautelių yra visuotinis tikėjimas Dievu. Ir ankstyviausiose žmonių istorijose ir legendose visame pasaulyje pirmasis tikėjimas buvo vienu Dievu, kuris buvo visko Kūrėjas. Tikrą aukščiausiąjį Dievą jie suvokė netgi tokiose bendruomenėse, kurios šiandien yra politeistinės.“3
Daug pavyzdžių rodo, kad Dievas kuria nuolatos. Štai keletas:
Žemė... jos dydis yra idealus. Žemės dydį ir atitinkamą sunkį išlaiko plonas azoto ir deguonies dujų sluoksnis, nusidriekęs per 50 mylių nuo Žemės paviršiaus. Jei Žemė būtų mažesnė, joje nebūtų atmosferos kaip Merkurijaus planetoje. Jei Žemė būtų didesnė, jos atmosferą sudarytų laisvas vandenilis kaip Jupiteryje.4 Žemė yra vienintelė žinoma planeta, aprūpinta atmosfera iš gero dujų mišinio, kuris palaiko augalų, gyvūnų ir žmonių gyvybę.
Žemė yra nutolusi tinkamu atstumu nuo saulės. Temperatūros svyravimai, su kuriais mes susiduriame, yra maždaug nuo -45°C iki +45°C laipsnių. Jeigu Žemė būtų šiek tiek toliau nuo saulės, mes visi sušaltume. Jeigu šiek tiek arčiau - sudegtume. Netgi mažytis Žemės trajektorijos pakitimas saulės atžvilgiu padarytų gyvenimą neįmanomą. Žemė išlaiko tinkamą atstumą nuo saulės, kai ji sukasi aplink saulę maždaug 67000 šviesmečių greičiu. Taip pat ji sukasi aplink savo ašį, leisdama kiekvieną dieną visam Žemės paviršiui būti šiltu arba šaltu.
Žemės palydovas mėnulis taip pat yra idealaus dydžio ir jis nutolęs tinkamu atstumu nuo Žemės dėl jo gravitacinės traukos. Mėnulis sukelia svarbius vandenyno potvynius ir atoslūgius, todėl vanduo neužsistovi ir sulaiko vandenynus nuo išsiliejimo į žemyną5.
Vanduo... spalvingas, kvapnus ir beskonis ir nei viena gyva būtybė negali be jo išgyventi. Augalai, gyvūnai ir žmonės daugiausiai sudaryti iš vandens (apie du trečdalius žmogaus kūno sudaro vanduo). Štai keletas priežasčių, kodėl vandens savybės yra susijusios su gyvybe:
Jis turi nepapratai aukštą virimo ir šalimo temperatūrą. Vanduo suteikia galimybę gyventi aplinkoje, kur temperatūra nepastovi, palaikydamas stabilią mūsų kūno šilumą. Vanduo yra universalus tirpiklis, tad tūkstančiai chemikalų, mineralų ir maistingųjų medžiagų gali būti išnešiojamos po mūsų kūną ir mažiausias kraujagysles.6
Vanduo taip pat yra chemiškai inertinis. Be medžiagų sudėties, kurios jį sudaro, vanduo leidžia kūnui įsisavinti ir naudoti maistą, vaistus ir mineralus.
Vanduo turi unikalų paviršiaus tamprumą. Vanduo gali tekėti augalais į viršų, duodamas gyvybingumą ir maistingąsias medžiagas net aukščiausių medžių viršūnėms.
Vanduo šąla nuo paviršiaus žemyn ir teka, todėl žuvys žiemą gali jame gyventi.
97 % iš viso žemės vandens yra vandenynuose, bet žemėje yra sukurta vandens apytakos sistema , kuri paskirsto vandenį po visą Žemės rutulį. Saulei sušildžius vandenį, jis išgaruoja į orą suformuoja debesis, kurie yra išsklaidomi vėjo ir pasiskirsto po visą planetą. Taip suteikiamas reikiamas drėgmės kiekis augmenijai, gyvūnams ir žmonėms. Tai cirkuliuojanti vandens valymo sistema, aprūpinanti visas planetos gyvybes.7
Žmogaus smegenys... Jos vienu metu apdoroja labai daug informacijos. Smegenys aprėpia visas spalvas ir daiktus, kuriuos matome, temperatūrą, pėdų slėgimą grindims, garsus aplink mus, burnos sausumą, ir netgi daikto, laikomo rankoje, sandarą. Smegenys registruoja emocines reakcijas, mintis ir istorijas. Tuo pačiu metu smegenys palaiko nuolatinę kūno funkcijų veiklą: kvėpavimą, akies vokų ir rankų raumenų judėjimą ir t.t.
Žmogaus smegenys apdoroja daugiau negu milijoną signalų per sekundę8. Smegenys apsvarsto svarbią informaciją, atmeta palyginti nesvarbią. Ši atrankos funkcija leidžia žmogaus organizmui susikaupti ir efektyviai funkcionuoti . Ar galime pasakyti, kad tik atsitiktinumas sukūrė tokį stulbinantį organą?
Įsivaizduok, kad žiūri į Rašmoro kalną (angl. Mount Rushmore), kuriame iškalti Vašingtono, Džefersono, Linkolno ir Teodoro Ruzvelto atvaizdai. Ar galėtum teigti, kad tai yra tik atsitiktinumas? Vėjas, lietus ir likimas suformavo tuos atvaizdus? Sunku patikėti, kad jie atsitiktinai atsirado kalnuose. Protas sako, kad žmonės suplanavo ir meistriškai sukūrė šiuos atvaizdus.
Šiame straipsnyje aptariama tik keletas neįtikėtinų mūsų pasaulio aspektų: Žemės padėtis saulės atžvilgiu, tam tikros vandens savybės, vienas žmogaus kūno organas. Ar nors vienas iš jų galėjo atsirasti atsitiktinai?
Astronomas Frydrichas Hoilas (angl. Frederick Hoyle) parodė, kad teorija, jog aminorūgštys atsitiktinai susijungusios žmogaus ląstelėse, yra matematinis absurdas. Hoilas paaiškino galimybės nepagrįstumą šia analogija. „Kokia yra tikimybė, kad tornadas pūs pro negyvenamą vietą, visas kitas 747 atsitiktinai aplenkęs ? Tikimybė tokia maža, jog prilygsta tikimybei, kad tornadas aplenktų pakankamai negyvenamų vietų visoje visatoje!“9
Teisybės ir neteisybės jausmai kyla kiekvienam iš mūsų, nesvarbu, iš kokios kultūros esame. Netgi vagis apgailestauja ir blogai jaučiasi, kai ką nors pavagia iš jo paties. Jei kas nors pagrobia iš šeimos vaiką ir išniekina jį, tuomet kyla pyktis, pasibjaurėjimas ir noras atkeršyti, nepaisomai nuo kultūrinio konteksto. Iš kur mes gavome šį neteisybės jausmą? Kaip mes apibūdintume universalią tiesą žmonių sąžinėse, kuri sako, jog žudyti, yra blogai?
Iš kur atsirado drąsa, mirtis dėl meilės, kilnumo, pareigos ar gailesčio? Kodėl mes aukojamės vieni dėl kitų, jei žmogus yra tik fizinės evoliucijos produktas, „pajėgus išlikti“? Iš kur mes gavome šį vidinį teisybės ir neteisybės jausmą? Apie mūsų sąžinę geriausiai gali paaiškinti mylintis Kūrėjas, kuris rūpinasi žmonijos sprendimais ir harmonija.
Dievo mintys, asmenybė ir požiūris gali būti žinomi tik tuo atveju, jei Dievas panorės juos atskleisti. Visa kita tebūtų žmonijos spėliojimas. Bet džiugi naujiena yra tokia, kad Dievas nori, jog mes Jį pažintume. Ir viską, ką mums reikia apie Jį žinoti ir kaip su Juo bendrauti, Dievas apreiškė Biblijoje. Todėl svarbu aptarti Biblijos tikslumą ir pagrįstumą.
Tęsiami archeologiniai atradimai labiau patvirtina, negu paneigia Biblijos tikslumą. Pavyzdžiui, archeologinis atradimas šiaurės Izraelyje 1993 metų rugpjūtį patvirtino, kad karalius Dovydas, daugelio Biblijos Psalmių autorius, egzistav10. Negyvosios jūros ir kiti archeologiniai atradimai pagrindžia Biblijos istorinį tikslumą.
Biblija buvo parašyta daugiau kaip prieš 1500 metų 40 skirtingų autorių, skirtingose vietose, skirtinguose žemynuose, trimis skirtingomis kalbomis, ir apima įvairias temas skirtingais istorijos laikotarpiais11. Dabar yra atrastas stulbinantis šių raštų logiškumas. Visoje Biblijoje pasirodo ta pati žinia:
Šiais svarbiausiais žodžiais Biblija tiksliai atskleidžia Dievo charakterį. 145 psalmėje išdėstyta viskas apie Dievą, Jo mintis ir jausmus mums. Jei tu nori pažinti Dievą, Jis čia.
Kodėl Jėzus? Kodėl ne Buda, Mahometas, Konfucijus ar Mozė? Jie visi vadino save mokytojais ir pranašais, bet nei vienas iš jų netvirtino esąs Dievas. Stebėtina, bet Jėzus tai tvirtino. Tai ir išskiria Jėzų iš kitų. Jis sakė, kad Dievas egzistuoja ir jūs žiūrite į Jį. Be to, Jis kalbėjo apie Tėvą danguje. Tai nebuvo išskirtinumas, bet labai artima vienybė visai žmonijai. Jėzus sakė: „kiekvienas, kuris matė mane, matė mano Tėvą, kiekvienas, kuris tikėjo manimi, tikėjo Tėvu“.
Jis sakė: „Aš esu pasaulio šviesa, kas seks manimi, neis tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą.“12 Jis turėjo savybių, būdingų tik Dievui: pasiruošęs atleisti žmonėms jų nuodėmes bei išlaisvinti iš jų, duoti sotų ir amžiną gyvenimą danguje. Kitaip negu visi kiti mokytojai, kurie sutelkė žmones savo žodžiais, Jėzus liudijo apie save. Jis nesakė: „Sekite mano žodžiais ir jūs rasite tiesą.“ Jis sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, niekas neateis pas Tėvą kitaip, kaip per mane.“13
Kokį įrodymą Jėzus pateikė, kad patvirtintų esąs Dievas? Jis darė tai, ko žmonės negalėjo padaryti. Jėzus darė stebuklus. Jis ne tik išgydė žmones - aklus, luošus, kurčius, - bet ir prikėlė kelis mirusiuosius. Jis turėjo galią sukurti maistą iš oro, pakankamai, kad pamaitintų keleto tūkstančių žmonių minią. Jis darė stebuklus: vaikščiojo ant ežero, sustabdė siaučiančią audrą. Žmonės sekė Jėzų visur, nes Jis nuolat padėjo žmonėms, darydamas stebuklus. Jis sakė: „ jei nenorite tikėti tuo, ką aš sakau, bent jau tikėkite stebuklais, kuriuos matote“14.
Ką Jėzus atskleidė apie Dievo asmenybę, Jo mintis, tikėjimą ir jausmus žmonijai? Jėzus Kristus parodė gerą, mylintį Dievą, žinantį mūsų savanaudiškumą, trūkumus, ir vis dar giliai norintį bendrauti su mumis. Jėzus parodė, jog Dievas regi mus kaip nusidėjėlius, vertus bausmės, bet Jo meilė viešpatauja mumyse ir siūlo kitokį kelią. Dievas atsiuntė savo Sūnų atpirkti bausmę už mūsų nuodėmes. Ir Jėzus mielai pritarė šiam planui.
Jėzus buvo kankinamas botagu su devyniais aštriais galais. Į Jo galvą buvo įspausta „karūna“ iš erškėčių. Tada jie pritvirtino Jį prie kryžiaus, vinimis prikaldami prie medžio Jo rankas ir pėdas. Jėzus mirė vietoj mūsų, todėl mums buvo atleista. Iš visų žmonijai žinomų religijų tik per Jėzų jūs pamatysite Dievą, siekiantį palankumo žmonėms, nurodantį kelią į bendravimą su Juo. Jėzus dovanoja dieviškos meilės širdį, patenkindamas mūsų poreikius ir patraukdamas arčiau Savęs. Dėl Jėzaus mirties mums buvo atleista, todėl mes esame visiškai Dievo priimti ir nuoširdžiai mylimi. Dievas sako: „Aš myliu jus amžina meile, todėl aš visuomet būsiu jums ištikimas.“15 Toks yra Dievas.
Galutinis įrodymas, kad Jėzus yra tas pats Dievas, buvo Jėzaus atidžiai ištirtas stebuklas - Jo prisikėlimas iš mirties. Jėzus sakė, kad, praėjus trims dienoms po jo mirties, jis prisikels. Trečią dieną po Jo nukryžiavimo nuo Jo kapo angos buvo nuridentas beveik dviejų tonų svorio akmuo16. Romėnų sargybiniai pamatė akinančią šviesą ir angelą. Kapas buvo tuščias, išskyrus paliktą drobulę, į kurią prieš tai buvo įvyniotas Jėzaus kūnas. Po daugelį metų trukusių teisinių, istorinių ir loginių tyrinėjimų, uoliai ištyrus Jėzaus prisikėlimą, buvo prieita prie labiausiai logiškai pagrįstos išvados, kad Jėzus prisikėlė iš numirusiųjų.
Ar Dievas egzistuoja? Jei tu nori sužinoti, patyrinėk Jėzaus Kristaus asmenybę. Mums buvo pasakyta, kad „Dievas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė Savo vienatinį Sūnų. Taigi kas tiki Juo, ne mirs, bet turės amžinąjį gyvenimą.“17
Tai tavo sprendimas, čia nėra jokios prievartos. Bet jei nori, pradėti bendravimą su Dievu, tu gali tai padaryti dabar, prašydamas, kad Jis atleistų tau tavo nuodėmes ir ateitų į tavo gyvenimą. Jėzus sakė: „Štai, aš stoviu prie tavo širdies durų ir beldžiu. Tas, kuris išgirs mano balsą ir atvers duris, aš ateisiu pas jį.“18 Jei tu nori tai padaryti, bet nežinai kaip, tau galėtų padėti šie žodžiai: „Jėzau, ačiū, kad mirei už mano nuodėmes. Tu žinai, kaip aš gyvenau, ir matai, jog aš noriu, kad man atleistum. Ačiū, kad tu nori bendrauti su manimi. Amen.“
Dievas nori ilgalaikių santykių su tavimi. Kreipdamasis į visus, kurie tiki į Jį, Jėzus Kristus sako: „Aš pažįstu juos ir jie seka mane; ir aš duodu jiems amžinąjį gyvenimą, ir jie niekada nemirs, ir niekas neišplėš jų iš mano rankų.“19
Taigi, ar Dievas egzistuoja? Pažvelgus į visus šiuos faktus, galima padaryti išvadą, kad mylintis Dievas egzistuoja ir gali būti pažintas artimai ir asmeniškai.
[an error occurred while processing this directive] [an error occurred while processing this directive](1) Rom 1:19-21
(2) Jer 29:13-14
(3) Paul E. Little, Know Why You Believe (Victor Books, 1988), p. 22
(4) R.E.D. Clark, Creation (London: Tyndale Press, 1946), p. 20
(5) The Wonders of God's Creation, Moody Institute of Science (Chicago, IL)
(6) Ten pat.
(7) Ten pat.
(8) Ten pat.
(9) Little, p. 24
(10) Thomas McCall, "The Stone of the House of David," The Levitt Letter (Zola Levitt Ministries), September 1993
(11) Josh McDowell, Evidence That Demands A Verdict (San Bernardino, CA: Here's Life Publishers, 1979), p. 16
(12) Jn 8:12
(13) Jn 14:6
(14) Jn 14:11
(15) Jer 31:3
(16) Josh McDowell, More Than A Carpenter (Wheaton, IL: Tyndale House, 1977), p. 90-91
(17) Jn 3:16
(18) Apr 3:20
(19) Jn 10:27-29