Įgyvendinkime svajonę iš naujo

Meilė ar tolerancija? Dr. Martynas Liuteris Kingas jaunesnysis, vadovavęs judėjimui už civilines teises ir kovojęs už rasinę lygybę, rado atsakymą į šį klausimą.

Charles Gilmer

Photo used by permission. License granted by Intellectual Properties Management, Atlanta, Georgia, as manager of the King Estate.

Lėtai besitraukiantys Amerikos rasistinės praeities ženklai meta rimtą iššūkį žmonėms, kurie sudeda viltis į tautą, gyvenančią pagal labiausiai puoselėjamas vertybes – laisvę ir teisingumą visiems.

Nuolat besikartojantys rasiniai incidentai, kaip pavyzdžiui Jenoje¹ (Luizianos valstija, JAV), primena, kad neapykanta ir priešiškumas vis dar egzistuoja. Nepasitikėjimas slypi po daugelio sąveikų paviršiumi. Netgi vyriausybės atsakas į uraganą Katrina dažnai yra kritikuojamas kaip skelbiantis ryškius rasinius prieštaravimus.

Tokie filmai kaip „Avarija“ („Crash“), per žinias aptariamas Duke universiteto lakroso komandos sekso vakarėlis², netgi tai, kad 2008 metais vienas iš kandidatų į prezidentus buvo juodaodis, primena mums apie silpną ir trapią rasinės harmonijos prigimtį Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Panašu, kad mes gyvename neramių paliaubų metu.

Praėjo jau keturi su puse dešimtmečio nuo 1963 eitynių Vašingtone³, kur Martynas Liuteris Kingas pasakė kalbą „Aš turiu svajonę“. Vis dėlto, nė vienas iš mūsų negali pasakyti, kad iki galo įgyvendinome Dr. Kingo viziją tokios šalies, kur kiekvienas žmogus būtų vertinamas pagal savo charakterio ypatybes, o ne pagal odos spalvą.

Įtampa išlieka: kiekvieną savaitę išgirstame apie dar vieną incidentą kažkur mūsų šalyje, kur rasė pristatoma kaip neapgalvotas faktorius.

Dabar viskas kitaip nei kad buvo prieš 45 metus. Vis dėlto išlieka klausimas – kodėl mums taip sunku priimti ir nuosekliai įgyvendinti Dr. Kingo svajonę?

Kas atsitiko Martyno Liuterio Kingo svajonei?

Judėjimo už piliečių teises prabudime, kuriame buvo dramatiškai naudojamasi Dr. Kingu, atsirado didelis socialinių programų srautas, kuriame buvo siekta pabrėžti rasizmo priežastis ir pasekmes. Kultūrinis švietimas, tarpkultūrinis dialogas ir dabartinis multikultūralizmas – visa tai atsigręžia į judėjimą už piliečių teises.

Siekiant įgyvendinti įvairių grupių teises po civilinių teisių skėčiu, paaiškėjo vienas dalykas – tai, kas vadinama teisinga vienoje grupėje, kitoje yra laikoma blogiu. Vietoj to, kad būtų aptarti skirtingumai, nugali tolerancija, kuri laikoma tinkamiausiu atsaku į skirtingus požiūrius. Tačiau tolerancija neturi jokios siejančios ar gydančios jėgos visuomenėje. Tai reiškia beveik tą patį, kaip palikti vienas kitą ramybėje. Tai veda į abejingumą, o ne į supratimą. Tolerancija ir toliau tarp mūsų palieka atsivėrusią bedugnę. Tiesą sakant, labai nedaug trūksta, kad tolerancijos sąvoka padidintų rasinę izoliaciją.

Tolerancija atsineša ir numanomą moralinį reliatyvizmą. Kas yra pakankamai kompetentingas, kad pasakytų, kas teisinga, o kas ne? Moralinis reliatyvizmas reiškia, kad nėra jokių absoliutų, kuriems turėtume jaustis atsakingais. Toks mąstymas visiškai nutolęs nuo tokio, kuris buvo būdingas Martynui Liuteriui Kingui. Viename iš savo darbų Dr. Kingas teigia:

„Krikščioniško tikėjimo centre yra teiginys, kad visatoje yra Dievas, kuris yra visos realybės pagrindas ir esmė. Būdamas begalinė meilė ir beribė jėga, Dievas yra kūrėjas, tas, kuris visa išlaiko, jis – vertybių saugotojas... Skirtingai nuo etinio realiatyvizmo [totalitarizmo], krikščionybė pateikia absoliučių moralinių vertybių sistemą ir tvirtina, kad Dievas šios visatos sistemoje sudėliojo tam tikrus moralės principus, kurie yra nustatyti ir nekintantys.“

Dr. Kingas nekalbėjo apie toleranciją. Jo idealas buvo meilė:

„Neapykanta negali išvaryti neapykantos, tik meilė gali tai padaryti.“

Tačiau dabartiniame rasių santykių apsvarstyme žodis „meilė“ labai retai vartojamas. Dr. Kingas teigė, kad meilė yra svarbiausia ir daugiausiai lemianti vertybė, kuria remiantis galima būtų įveikti rasinę nesantaiką. Meilė, apie kurią jis kalbėjo, buvo biblinė meilė, ta, kuri yra besąlyginė, nesavanaudiška ir siekia absoliutaus gėrio kitam. Tokia meilė yra sunki, ji, priešindamasi blogiui ir neteisybei, remiasi tiesa, kuri yra absoliuti ir visagalio Dievo sukurta, įgalina žmogų mylėti savo priešą.

Martyno Liuterio Kingo svajonė

Jeigu galvojame įgyvendinti Svajonę, turime pripažinti, kad Dr. Kingas, rašydamas bei kalbėdamas, Svajonę pradėdavo nuo Dievo. Kadangi be Dievo nėra jokios absoliučios transcendentinės tiesos, kuria galima paremti teisingumą. Be Jo nėra ir jokio šaltinio, kuriuo remiantis būtų įmanoma mylėti taip, kaip jau aptarėme anksčiau.

Tam tikras skepticizmo laipsnis dėl šio požiūrio yra suprantamas. Per dažnai tie, kurie laiko save krikščioniais, nusižengė aiškiems krikščioniškų raštų mokymams. Šios klaidos dažnai buvo susijusios ir su rase. Biblija aiškiai teigia (Dr. Kingas tai pabrėžia), kad bažnyčia privalo dvasiškai ir morališkai vadovauti visuomenei. Vis dėlto, peržvelgiant Amerikos bažnyčios istoriją, dažnai ji buvo pasyvi, kartais net regresyvi rasės atžvilgiu. Net ir dabartiniu laikotarpiu bažnyčia apie šiandienos problemas pasisako drebančiu balsu. Šio požiūrio taško esmė yra ta, kad ryškėja tendencija, kai afroamerikiečių dvasininkija jungiasi su demokratų atstovais, tuo tarpu dauguma baltųjų pastorių vienijasi su respublikonais. Vis dėlto Dr. Kingas meldžia žmonių neapleisti krikščionybės, kai svarstomos šios problemos.

Dr. Kingas gyveno laikotarpiu, kai bažnyčios vadovavimas sprendžiant rasizmo problemą buvo ne toks patikimas, koks yra dabar. Dr. Kingas aiškiai suvokė, kad dažnai yra skirtumas tarp to, kas buvo mokoma Biblijoje, ir to, ką jis pastebėdavo savo krikščioniškoje aplinkoje. Jo gyvenimas buvo pašvęstas tam, kad paragintų savo tautą gyventi labiau pasišventus moraliniams Biblijos mokymams. Jo nuolatinis prašymas buvo, kad vyrai ir moterys atrastų asmeninį santykį su Dievu, kuris yra daugiau, negu galima pamatyti ir daugiau, negu buvo iki tol patirta.

Štai ką Dr. Kingas atsako vyrams ir moterims, kurie tvirtina, kad Dievas yra nereikalingas ar nesvarbus mūsų šiuolaikiniam gyvenimui:

„Kartais galime jaustis, kad mums nereikia Dievo, tačiau dienomis, kai siaučia nusivylimo audros, kai negandų vėjai pučia ir kai sielvarto bangos daužosi į mūsų gyvenimus, jeigu mes neturime gilaus ir ištvermingo tikėjimo, mūsų emocinis gyvenimas bus suplėšytas į gabaliukus. Pasaulyje yra tiek daug nusivylimo todėl, kad mes pasitikėjome dievais, o ne Dievu. Mes keliaklupsčiavome mokslo dievui, nors jis davė mums atominę bombą, sukėlusią baimę ir nerimą, kurių pats mokslas niekada negalės sušvelninti. Mes garbinome malonumų dievą, kad suprastume, jog tai, kas jaudina, išsenka ir jausmai trumpai trunka. Mes lenkiamės prieš pinigų dievą tam, kad suprastume, jog yra tokie dalykai kaip meilė ir draugystė, kurių pinigai negali nupirkti, o pasaulyje, pilname nuosmukių, kai krinta vertybinė rinka, kai yra padaroma blogų verslo investicijų, pinigai tampa abejotina dievybė. Šie trumpalaikiai dievai nėra pajėgūs mus išgelbėti ar nudžiuginti žmogaus širdį. Tik Dievas gali tai padaryti. Turime iš naujo atrasti tikėjimą Juo. Šiuo tikėjimu galime pakeisti atšiaurius ir apleistus slėnius į saulės nutviekstus džiaugsmo kelius, naujai nušviesti tamsius pesimizmo klodus.“

Ar jūs nusivylęs tuo, jog niekada negalėsite įveikti rasinio susiskaldymo, kuris yra prasiskverbęs šioje tautoje? Gal jus neramina nesugebėjimas nuoširdžiai mylėti tuos, kurie yra kitokie negu jūs? Martynas Liuteris Kingas siūlo tikėjimą į Jėzų Nazarietį kaip priešnuodį abiems blogybėms:

„Blogio negali išvaryti pats žmogus ar diktatoriškas Dievas, kuris įsiveržia į mūsų gyvenimus. Tai įmanoma tada, kai atidarome duris ir per Jėzų Kristų pakviečiame Dievą įžengti: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi.“⁴ Dievas per daug pagarbus, kad įsilaužtų pro duris, tačiau, kai mes jas atveriame tikėdami, dieviškos ir žmogiškos jėgos susidūrimas pakeičia mūsų nuodėmės sugadintus gyvenimus į spinduliuojančias asmenybes.“

Rasinė lygybė

Santykis su Dievus mus įgalina įveikti bet kokią nuodėmę, netgi ir tą, kuri susijusi su rasizmu. Rasizmas – tai ne tik kliūtis tarp žmonių, tai kliūtis tarp mūsų ir Dievo. Dr. Kingas siūlo Kristų kaip sprendimą į rasizmo problemą dėl Jėzaus mirties ant kryžiaus, kur jis atpirko visas mūsų nuodėmes. Jis prisikėlė ir dabar siūlo Dievo atleidimą bei galimybę gyventi naują gyvenimą. Dr. Kingas teigia:

„Žmogus yra nusidėjėlis, kuriam reikia Dievo atleidžiančios malonės. Tai nėra į mirtį vedantis pesimizmas, tai – krikščioniškas realizmas.“

Jėzaus poreikis mums iš tiesų yra puikus rasių matuoklis. Mes visi esame nusidėjėliai, kuriems reikia Gelbėtojo. Jo vardas yra Jėzus.

Tai, ką Martynas Liuteris Kingas vadina dieviškos ir žmogiškos jėgos susidūrimu, yra daroma Dievo iniciatyva. Svarbu patikėti tuo, kad Jėzus asmeniškai sumokėjo už nuodėmes, ir pakviesti jį į savo gyvenimą, „kai mes atidarome duris ir per Kristų pakviečiame Dievą užeiti.“

Dr. Kingo žodžiuose vis dar yra tiesa. Mes galime iš naujo įgyvendinti Svajonę, sekdami Dr. Kingo pavyzdžiu. Mūsų kelias nebūtinai bus pažymėtas kenčiant nuo žmogžudžio kulkos, kaip tai nutiko Martynui Liuteriui Kingui, tačiau tai veda į tai, jog reikės mirti savanaudiškumui. Toks tikėjimas nėra savaitinis nusižeminimas ar netikra religinė praktika, tai nuolatinis drąsus siekimas to, kas yra absoliučiai gera, teisinga ir tikra:

„Šioje kilniaširdiškoje meilėje Dievas laisvai siūlo dėl mūsų padaryti tai, ko mes patys nesugebėtume. Mūsų nusižeminimas ir visiškas pasitikėjimas širdimi – tai tikėjimas. Taigi tikėjimu mes esame išgelbėti. Žmogus, pripildytas Dievo, ir Dievas, veikiantis per žmogų, atneša neįtikėtinų pasikeitimų asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.“

Svajonė prasideda nuo Dievo, kuris yra apreikštas per Jo sūnų Jėzų Kristų. Per santykį su Juo mes galime būti pasaulio, kuris serga rasiniais ir etniniais konfliktais, išgijimo agentai. Argi tu rimtai neapsvarstysi pasitikėjimo Kristumi, kaip Dr. Martynas Liuteris Kingas darė? Dievas mums siūlo santykį su savimi, o mes paprastai atsakome:

„Jėzau Kristau, aš kviečiu tave ateiti į mano gyvenimą, atleisti man mano nuodėmes, naujai apibrėžti santykį su Tavimi. Atnešk į mano širdį meilę ir savo galią mylėti kitus. Ačiū, kad jau dabar keiti mano gyvenimą.“

Jeigu paklusote Jėzui Kristui, melskite gyvenimą pakeisiančio tikėjimo ir augančios priklausomybės nuo Jo. Tik Jis į mūsų širdis gali atnešti antgamtinę meilę ir sugebėjimą mylėti kitus.

Kai Dievas keičia mūsų gyvenimą, mes turime galimybę įgyvendinti tai, apie ką Martynas Liuteris Kingas svajojo.

(1) 2006 metais ši vietovė pagarsėjo dėl didelių rasinių nesusipratimų tarp baltaodžių ir juodaodžių moksleivių (vert. pastaba).
(2) 2006 metais įvykęs skandalas, kai juodaodė mergina, dirbusi palydove ir erotinių šokių šokėja, apkaltino tris baltaodžius Duke universiteto lakroso komandos žaidėjus išprievartavimu viename vakarėlyje (vert. pastaba).
(3) Didelės politinės eitynės, surengtos tema - „Už darbą ir laisvę“ (vert. pastaba).
(4) Apreiškimo Jonui 3: 20