• Į pradžią >> Mintys ir istorijos

Mintys ir istorijos

Niekuomet nesukoncentruokite savo tikėjimo į žmogų net jei tai būtų pats geriausias ir išmintingiausias žmogus visame pasaulyje. Iš smėlio galima padaryti daug puikių dalykų, tačiau nemėginkite ant jo statyti savo namo.

C. S. Lewis “Mere Christianity”

Jei Dievas kada ir pasirodė Žemėje, tai Kristaus asmenyje.

J. V. Gėtė

Iš visų man žinomų moralės sistemų, tiek senovėje, tiek šiais laikais, nė viena man neatrodo tokia tyra kaip ta, kurią skelbė Kristus.

T. Džefersonas

Svirplys ir moneta

Garsus išmintimi indas ir geraširdis italas buvo puikūs draugai. Jie susipažino Indijoje, kur italas su šeima leidosi į turistinę kelionę. Tapęs italų gidu, indas vežiojo juos po tolimiausias ir gražiausias šalies vietoves.

Sužavėtas italas pakvietė indą paviešėti savo namuose Milane. Norėjo atsidėkoti už pastarojo paslaugumą, supažindinti naująjį bičiulį su gimtuoju miestu.

Iš pradžių indas atkakliai atsisakinėjo, tačiau galiausiai leidosi draugo įkalbamas ir ryžosi sėsti į lėktuvą.

Jau kitą dieną abu vaikščiojo Milano gatvėmis. Svetimšalio šokoladinė veido spalva, juoda barzda bei geltonas turbanas atrodė neįprastai ir traukė praeivių žvilgsnius. Milanietis didžiavosi savo bičiuliu, tad žingsniavo aukštai iškėlęs galvą.

Staiga indas aikštės viduryje stabtelėjo ir paklausė:

- Ar girdi tai, ką aš girdžiu?

Kiek sutrikęs milanietis įtempė ausis, tačiau negirdėjo nieko, išskyrus mašinų ūžesį.

- Kažkur netoliese griežia svirplys, - tęsė atvykėlis tvirtu balsu.

- Negali būti, - papurtė galvą bičiulis. - Čia tik miesto triukšmas. Be to, iš kur čia galėtų atsirasti svirplys?

- Tikrai nesuklydau. Girdžiu čirpiant svirplį, - pakartojo indas ir pasilenkęs ėmė raustis lapų šusnyje.

Milanietis nepatikliai stebėjo jį. Po minutėlės svečias jam parodė mažytį vabzdį, savo giesme tarsi priekaištaujantį išdrįsusiems trukdyti jo koncertą.

- Dabar įsitikinai, kad čia svirplys? - paklausė indas.

- Taip, - sutiko italas. - Jūsų, indų, klausa daug aštresnė nei mūsų, baltųjų...

- Klysti, - šyptelėjo išminčius. - Tik pažvelk...

Taip taręs, išsitraukė iš kišenės mažytę monetą ir metė ją ant grindinio. Akimirksniu keturi ar penki praeiviai atsigręžė pažiūrėti.

- Matai? - susijuokė svečias. - Ši moneta skambtelėjo daug tyliau nei griežė svirplys. Tačiau kiek baltųjų ją išgirdo!

B. Ferrero „Svirplio giesmė“

Labai daug žmonių meldžiasi lyg berniukai, kurie pasibeldžia į duris ir pabėga.

Fransua Fenedon

Nėra nieko kilnesnio, kaip artėti prie Dievo ir jo dieviškumo spindulius skleisti tarp žmonių.

Ludwig van Beethoven

Istorija apie du kūdikius

Nėščios moters įsčiose kalbasi du kūdikiai. Vienas jų tikintis, kitas - ne.

Netikintis: Ar tu tiki į gyvenimą po gimimo?

Tikintysis: Žinoma. Juk akivaizdu, kad po gimimo gyvenimas tęsiasi. Mes esame čia, kad taptume pakankamai stiprūs ir pasiruoštume tam, kas laukia mūsų po gimimo.

Netikintis: Tai kvailystės! Po gimimo jokio gyvenimo negali būti. Ar tu gali įsivaizduoti, kaip toks gyvenimas atrodytų?

Tikintysis: Na, smulkmenų nežinau, bet aš tikiu, kad ten bus daugiau šviesos ir kad mes galbūt patys vaikščiosime ir valgysime savo burna.

Netikintis: Kokia nesąmonė! Neįmanoma pačiam vaikščioti ir valgyti burna. Tiesiog juokinga! Juk mes pririšti prie virkštelės, kuri mus maitina. Žinai, ką aš tau pasakysiu: neįmanoma, kad būtų gyvenimas po gimimo todėl, kad mūsų gyvenimo aprūpintojas - virkštelė - yra labai trumpa.

Tikintysis: Aš esu įsitikinęs, kad gyvenimas po gimimo yra galimas. Tiesiog viskas bus kitaip. Galima kai ką ir įsivaizduoti.

Netikintis: Bet juk iš ten dar niekas niekada nesugrįžo! Taip jau yra, kad gyvenimas baigiasi gimimu. Ir apskritai, gyvenimas - tai kentėjimas tamsoje.

Tikintysis: Ne, ne! Aš tiksliai nežinau, koks bus gyvenimas po gimimo, tačiau bet kokiu atveju mes pamatysime mamą ir ji mumis pasirūpins.

Netikintis: Mamą? Tu tiki į mamą? Ir kur gi ji yra?

Tikintysis: Ji yra apie mus. Ji visur, mes joje esame ir dėka jos judame ir gyvename. Be jos mes tiesiog negalėtume gyventi.

Netikintis: Visiška nesąmonė! Aš nemačiau jokios mamos ir todėl akivaizdu, kad jos nėra.

Tikintysis: Nesutinku su tavimi. Tu tiesiog neįsiklausai. Juk kai viskas nutyla, galima išgirsti kaip ji dainuoja ir pajusti, kaip ji glosto mūsų pasaulį. Aš tvirtai tikiu, kad tikrasis mūsų gyvenimas prasidės tiktai po gimimo.

Nežinomas autorius

Net tie, kurie atmeta krikščionybę ir ją puola, sielos gilumoje vis tiek seka krikščionių idealu, nes lig šiolei nei jų proto aštrumas, nei jų širdžių užsidegimas neįstengė sukurti aukštesnio žmogaus ir dorybės idealo nei tas, kurį kadais parodė Kristus. O pastangos tai padaryti buvo tiesiog tragikomiškos.

F. Dostojevskis

Vietoj maldos: „Viešpatie, palaimink tai, ką aš darau“, pradėkime melstis taip: „Viešpatie, duok man daryti tai, ką Tu laimini“.

Rick Worren

Kai prisimenu, kad Dievas yra teisingas, aš nerimauju dėl savo širdies.

Thomas Jefferson

Tikrai neįsivaizduoju, kas liks iš civilizacijos ir istorijos, jei literatūroje, mene, praktiniuose reikaluose, moraliniuose standartuose bei įvairioje kūryboje proto ir dvasios veikloje ištrinsime susikaupusią tiek tiesioginę, tiek netiesioginę Kristaus įtaką.

Dr. Ch. Malikas

Vardan ko?

Tai senas žydų pasakojimas apie išmintingą ir dievobaimingą rabiną.

Ištisą dieną studijavęs senovines pranašysčių knygas, vėlų vakarą šventikas nusprendė pasivaikščioti gatve ir atsipūsti. Iš lėto kulniuodamas, pamatė sargybinį, tvirtai pirmyn ir atgal žingsniuojantį palei grotuotą tvorą, juosiančią prabangų namą.

- Kam tarnauji? - paklausė susidomėjęs rabinas.

Sargybinis pasakė šeimininko, kurio namus saugojo,vardą. Ir iš karto paklausė:

- O kam tarnauji tu?

Klausimas giliai įstigo į rabino širdį.

B. Ferrero „Svirplio giesmė“

Negali pilnatviškai mylėti kito žmogaus tol, kol nemyli Dievo.

C. S. Lewis

Pranašai pranašavo, bet nebuvo išpranašauti. Šventieji buvo išpranašauti, bet nepranašavo. Jėzus Kristus buvo ir išpranašautas, ir pranašavo.

B. Paskalis „Mintys“

Pažįstu žmones; ir sakau jums, kad Jėzus Kristus nėra paprastas žmogus. Jo neįmanoma palyginti su jokiu kitu žmogumi žemėje. Aleksandras, Cezaris, Karolis Didysis ir aš įkūrėme imperijas. Tačiau kuo remiasi mūsų genijaus kūriniai? Jėga. Jėzus Kristus savo imperiją pastatė ant meilės; ir dabar pat prireikus už jį mirtų milijonai žmonių.

N. Bonapartas

Pokalbis su Dievu

„Tai norėtum pasikalbėt su manim?” - paklausė Dievas.
„Jei turite laiko”, - atsakiau.
Dievas nusišypsojo. “Mano laikas yra amžinybė. Kokie tie tavo klausimai?”
“Kas Jus labiausiai stebina žmonėse?”
Dievas atsakė:
“Jiems atsibosta būti vaikais, jie skuba užaugti, o vėliau tetrokšta sugrįžti į vaikystę. Jie praranda sveikatą uždirbdami pinigus. O vėliau išleidžia tuos pinigus, bandydami sutvarkyti savo sveikatą. Jie įnirtingai galvoja apie ateitį ir pamiršta dabartį, gyvena ne šia diena. Jie gyvena taip, lyg niekuomet nemirtų, ir miršta taip, tarsi niekuomet negyvenę”.
“Kaip Tėvas, ko norėtumėt savo vaikus išmokyti?” - paklausiau.
“Supratimo, kad jie negali priversti kito žmogaus pamilti juos. Viskas, ką jie gali - tai leisti kažkam juos mylėti. Išmokyti nelyginti savęs su kitais. Atlaidumo kaltiesiems. Suvokimo, kad užtenka sekundžių žodžiais atverti gilias žaizdas mylimiems, ir šimtmečių toms žaizdoms užgydyti. Supratimo, kad turtingas žmogus yra ne tas, kuris daug turi, bet tas, kuriam nedaug reikia. Sužinoti, kad yra žmonių, kurie juos be galo myli, tačiau dar nerado žodžių arba neišmoko to parodyti. Supratimo, kad vieną ir tą patį daiktą du žmonės gali matyti skirtingai. Išmokti atleisti ne tik kitiems, bet ir sau savo klaidas”.
“Ką dar turėtų žinoti Jūsų vaikai?” - paklausiau.
“Kad esu čia, šalia Jūsų. Visuomet”.

Autorius nežinomas

Galiausiai yra tik du žmonių tipai - tie, kurie sako Dievui: "Teesie Tavo valia", ir tie, kuriems Dievas galų gale taria: "Teesie tavo valia". Visi, esantys pragare, patys jį pasirinko. Be šio savanoriško pasirinkimo pragaro apskritai nebūtų. Nėra tokios sielos, kuri rimtai ir atkakliai trokštų džiaugsmo ir jo negautų. Kas ieško, tas randa. Kas beldžiasi, tam atidaroma.

C. S. Lewis

Netgi ateistas, burnojantis prieš Dievą, nesąmoningai juo tiki; Juk neįmanoma pulti to, ko nėra.

Paul Guerin

Melskis ne už užduotis, atitinkančias tavo galimybes. Melskis už galimybes, atitinkančias tavo užduotis. Tada tavo darbas nebus lyg stebuklas – stebuklas būsi tu.

Philips Brux

Truputis mokslo atitolina nuo Dievo, daug - vėl pas jį atveda.

Luis Pasteras

Gamta turi tobulybės, idant parodytų, jog ji yra Dievo paveikslas, ir turi trūkumų, jog ji yra tik paveikslas.

B. Paskalis „Mintys“

Kai žmogus nustoja tikėjęs Dievu, tai dar nereiškia, kad jis nebetiki niekuo. Tada jis tiki bet kuo.

G. K. Čestertonas

Toks įsitikinimas [kad tikrovė niekada neverčia mūsų būtinai rinktis 'arba-arba'], mano manymu, yra pražūtinga klaida. Kad ir kur keliautum, negali pasiimti viso savo bagažo; kartais tenka, be kitko, palikti net savo dešinę ranką ir akį. Gyvename ne tokiame pasaulyje, kur visi keliai yra tarsi apskritimo spinduliai, vis labiau artėjantys prie kits kito ir galiausiai susitinkantys centre. Tai veikiau pasaulis, kur kiekvienas kelias šiek tiek paėjėjus iškart skiriasi į du, o šie šakojasi vėl, ir ties kiekviena kryžkele turi rinktis...
Mano manymu, ne visi pasirinkusieji klaidingą kelią pražūva, bet visi išsigelbsti grįžę į teisingą kelią. Jei klaidingai susumavai, tai gali ištaisyti, bet tik grįžęs iki tos vietos, kur padarai klaidą, ir nuo jos skaičiuodamas iš naujo - o ne tiesiog eidamas toliau. Blogį įmanoma atitaisyti, bet jo negalima "ištobulinti", kad jis virstų gėriu. Laikas blogio neišgydo. Blogio kerus sunaikinti tegali tik jam "priešingas užkalbėjimas", niekas kitas. Vis dar tebegalioja "arba-arba".

C. S. Lewis

Tam, kuris turi tikėjimą, nereikia jokių Dievo įrodymų, tam, kuris jo neturi, įrodymų visada bus per mažai.

Frenz Werfel

Ar Dievas yra?

Vyras nuėjo į kirpyklą, nusikirpti plaukų ir jo apsikarpyti barzdos. Kai kirpėjas pradėjo dirbti, jie pradėjo kalbėtis. Jie kalbėjo apie labai daug dalykų ir įvairiomis temomis. Kai jie galų gale paminėjo Dievo temą, kirpėjas pasakė:
- Aš nemanau, kad Dievas egzistuoja.
- Kodėl jūs taip sakote? - paklausė klientas.
- Na, jūs tik išeikite į gatvę ir suprasite, kad Dievas neegzistuoja. Pasakykite man, jei Dievas egzistuoja, ar ten būtų tiek daug sergančių žmonių? Tiek pamestų vaikų? Jei Dievas egzistuotų nebūtų nei kančios, nei skausmo. Aš negaliu įsivaizduoti mylinčio Dievo, kuris leistų visus šituos daiktus.
Klientas minutėlę pagalvojo, bet nieko nepasakė, nes nenorėjo pradėti ginčo. Kirpėjas baigė savo darbą, ir klientas paliko kirpyklą. Tik po to, kai jis išėjo, pamatė vyrą gatvėje su ilgais, suveltais, purvinais plaukais ir neapkarpyta barzda. Jis atrodė purvinas ir netvarkingas. Klientas pasuko atgal ir vėl įėjo į kirpyklą, ir pasakė kirpėjui:
- Žinote ką pasakysiu? Kirpėjai neegzistuoja.
- Ką jūs sakote? - paklausė nustebintas kirpėjas. - Aš esu čia, ir aš esu kirpėjas. Juk aš ką tik jus pakirpau.
- Ne! - klientas sušuko. - Kirpėjai neegzistuoja, nes jei jie egzistuotų nebūtų žmonių su purvinais ilgais plaukais ir neapkarpytomis barzdomis, kaip tas vyras lauke.
- Bet kirpėjai TIKRAI egzistuoja! - atsakė kirpėjas. - Tik ne visi žmonės ateina pas mane.
- Būtent! - patvirtino klientas. - Tai ir yra esmė! Dievas, taip pat, TIKRAI egzistuoja! Tik ne visi žmonės eina pas Jį ir ieško Jo. Štai kodėl yra tiek daug skausmo ir kančios pasaulyje.

Autorius nežinomas

Idant žmogus taptų šventuoju, reikia malonės. Kas tuo abejoja, tas nežino nei kas yra šventa, nei kas yra žmogus.

B. Paskalis „Mintys“

Pragaras yra kilnus tikros žmogaus laisvės pripažinimas iš Dievo pusės ir Jo pagarba žmogaus pasirinkimui.

G. K. Čestertonas

Stebuklams prieštaraujantis tikėjimas negali būti protingas.

B. Paskalis „Mintys“

Naktimis ateistas beveik tiki į Dievą.

E. Young

Nepamiršk maldos. Kiekvieną kartą tavo maldoje, jei ji nuoširdi, blykstelės naujas jausmas ar nauja mintis, kurios tu prieš tai nežinojai ir kuri vėl atgaivins tave. Suprasi, kad malda – tai ugdymas.

F. M. Dostojevskis

Į Jėzų Kristų žvelgia abu Testamentai: Senasis – kaip į lūkestį, Naujasis – kaip į pavyzdį, o abu – kaip į savo centrą.

B. Paskalis „Mintys“

Verčiau nuo Dievo mirtis, negu šėtono gyvenimas.

Lietuvių liaudies patarlė