•  Į pradžią >> Patirtis >> Kaip melstis? Kas yra malda?

Kaip melstis? Kas yra malda?

Ar Dievas išklauso mūsų maldas? Ką Dievui reiškia atsakyti į mūsų maldas?

Kaip melstis: maldos, į kurias atsakoma


Nusiųsk straipsnį draugui

Ar kada pažinojote žmogų, kuris tikrai pasitikėjo Dievu? Kai buvau ateistas, turėjau dažnai besimeldžiančią draugę. Kiekvieną savaitę ji vis pasakodavo apie kažką, ką patikėdavo išspręsti Dievui. Ir kiekvieną savaitę aš matydavau, kaip Dievas rasdavo neįprastą išeitį, atsakydamas į jos maldą. Ar įsivaizduojate, kaip sunku ateistui tai stebėti savaitę po savaitės? Po kurio laiko žodis „atsitiktinumas“ ima skambėti kaip labai silpnas argumentas.

Taigi, kodėl Dievas atsakydavo į mano draugės maldas? Svarbiausia priežastis - ji turėjo ryšį su Dievu. Ji norėjo sekti Dievu. Ir ji klausė, ką Jis jai nori pasakyti. Jos manymu, Dievas turėjo teisę nukreipti jos gyvenimą, ir ji mielai leido Jam tai daryti! Jos maldos buvo natūrali jos ryšio su Dievu dalis. Ta mergina labai natūraliai eidavo pas Dievą su savo poreikiais, rūpesčiais ir visais kitais gyvenimo klausimais. Dar daugiau, ji buvo įsitikinusi, kad Dievas nori, jog ši Juo pasitikėtų taip, kaip skaitydavo apie tai Šventajame Rašte.

Ji tikrai vaizdžiai demonstravo šią Šventojo rašto ištrauką: „Ir štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus“.1 „Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys girdi jų maldas“.2

Taigi, o kodėl Dievas atsako ne į kiekvieno maldas?

Pirmiausia dėl to, kad asmuo neturi ryšio su Dievu. Jis gali žinoti, jog Dievas yra, ir net gali kartais jį garbinti. Tačiau tie, į kurių maldas nėra atsakoma, greičiausiai neturi ryšio su Dievu. Dievas jiems niekada nebuvo atleidęs už jų nuodėmes. Ką tai turi bendra su mūsų prašymu? Štai paaiškinimas: „Viešpaties ranka nesutrumpėjo gelbėti ir Jo ausis neapkurto girdėti, bet jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės paslėpė Jo veidą, kad Jis nebegirdėtų“.3

Atskyrimo nuo Dievo jausmas yra gana natūralus. Kas vyksta, kai žmonės pradeda ko nors prašyti iš Dievo? Jie sako: „Dieve, man tikrai reikia tavo pagalbos šiuo klausimu...“ Tada seka pauzė, ir vėl toliau: „Aš suprantu, kad nesu tobulas žmogus, ir neturiu teisės tavęs šito prašyti“. Taigi egzistuoja savo nuodėmingumo ir klydimo suvokimas. Taip pat asmuo žino, kad taip atrodo ne tik jam; kad Dievas irgi tai supranta. Atsiranda jausmas „Ką aš apgausiu?“. Ko nežino tokie žmonės? Atsakymas gan paprastas – jie nesuvokia, kaip gauti Dievo atleidimą už savo nuodėmes. Kaip atrasti santykį su Dievu, kad Dievas juos girdėtų. O tai yra svarbiausia, norint, kad Dievas atsakytų į maldas.

Kaip melstis: pradžia

R. Serafinaitės nuotr.

Pirmiausia reikia atrasti santykį su Dievu. Įsivaizduokime vaikiną, vardu Maikas, kuris nusprendžia prašyti Prinstono Universiteto prezidento (kurio jis nepažįsta), kad šis pasirašytų jo paskolos automobiliui sutartį. Maikas tuo atveju neturi jokių šansų. (Mes darome prielaidą, kad Prinstono prezidentas nėra kvailas žmogus). Tačiau, jei prezidento dukra paprašytų pasirašyti paskolos automobiliui sutartį, tam nekiltų jokių problemų. Svarbiausia yra santykiai.

Taip pat ir su Dievu. Kai asmuo yra Dievo vaikas ir priklauso Dievui, šis pažįsta jį ir išklauso jo maldas. Jėzus sakė: „Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane. <...> Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos“.4

Taigi, kai kalbame apie Dievą, ar tu Jį pažįsti ir ar Jis pažįsta tave? Ar turi ryšį su juo, kuris garantuotų, kad maldos bus išklausytos? O gal Dievas tau yra tolimas, tik atskira sąvoka gyvenime? Jeigu Dievas atrodo tolimas ar nesi tikras, jog pažįsti Jį, gali tuo įsitikinti nuėjęs į šio internetinio puslapio skiltį SANTYKIS.

Ar būtinai Dievas atsakys į maldą?

Tiems, kurie jau pažįsta Dievą ir pasitiki Juo, Jėzus savo pasiūlymu pasirodo ypatingai dosnus: „Jei pasiliksite manyje, ir mano žodžiai pasiliks jumyse, - jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota“.5 Pasilikti Jame ir tai, kad Jo žodžiai mumyse pasilieka, reiškia, jog gyvename pripažindami Dievą, pasitikėdami Juo, klausydami, ką Jis sako. Tada galime Jo prašyti visko, ko tik norime. Štai dar vienas patvirtinimas: „Ir štai kokį mes turime pasitikėjimą Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus. O jeigu žinome, kad Jis girdi mus, ko tik prašome, tai ir žinome, kad turime tai, ko Jo prašėme“.6 Dievas išklauso mūsų maldas pagal savo valią (taip pat ir išmintį, meilę mums, savo šventumą ir t.t.).

Kur suklystame? Manome žiną, kokia yra Dievo valia, kadangi tam tikri dalykai mums atrodo logiški! Mes save įtikiname, jog yra vienintelis teisingas „atsakymas“ į konkrečią maldą, ir nusprendžiame, kad tai ir yra Dievo valia. Ir tada tampa sunku. Gyvename ribojami laiko bei žinių. Mes turime tik labai ribotą informaciją apie situaciją bei jos ateities įsivaizdavimą. Dievo suvokimas yra neribotas. Tai, kaip per gyvenimą ar istoriją dėliojasi įvykiai, žino tik Jis vienas. Ir Jis gali turėti daug didesnių tikslų nei mes galime įsivaizduoti. Taigi Dievas paprasčiausiai nedarys kažko vien dėl to, kad mes nusprendėme, jog tai Jo valia.

Ko reikia? Ką Dievas ketina daryti?

Ne vienas puslapis gali būti prirašytas apie Dievo planą mums. Visas Šventasis Raštas yra santykio, kokio nori Dievas su mumis, ir gyvenimo, kokį jis nori mums suteikti, aprašymas. Štai keli pavyzdžiai:

„...Viešpats ateina jūsų pasigailėti ir suteikti jums malonę. Viešpats yra teisingumo Dievas; palaiminti, kurie Jo laukia!“7 Supratote? Kaip kažkas pakyla nuo kėdės, norėdamas jums padėti, „Jis ateina jūsų pasigailėti“. „Dievo kelias tobulas, <...>. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki“.8 „Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie viliasi Jo gailestingumu“.9 Tačiau didžiausia Dievo meilės išraiška ir atsidavimas tau yra tai: „Niekas neturi didesnės meilės, kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda“.10 Tai Jėzus ir padarė dėl mūsų. Taigi „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, - kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?“11

O kaip yra su neatsakytomis maldomis?

Akivaizdu, jog žmonės serga, netgi miršta; finansinės problemos yra realios, iškyla įvairiausių sunkumų. Kas tada? Dievas sako, kad atiduotume visus rūpesčius Jam. Net tada, kai situacija atrodo be galo liūdna, „Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi“.12 Aplinkybės gali atrodyti visiškai nekontroliuojamos, tačiau jos tokios nėra. Nors atrodo, jog visas pasaulis dūžta į šipulius, Dievas gali mums padėti. Tokiais momentais asmuo gali būti labai dėkingas, jog pažįsta Dievą. „Viešpats yra arti! Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“.13 Dievas gali pateikti atsakymus ir problemų sprendimus gerokai pralenkdamas mūsų įsivaizduojamus kelius. Turbūt kiekvienas krikščionis galėtų pateikti bent po kelis tokius pavyzdžius iš savo gyvenimo. Net jeigu aplinkybės ir nesikeičia, Dievas gali suteikti mums ramybę. Jėzus sakė: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta“.14

Būtent šiuo momentu (kai aplinkybės yra labai sunkios) Dievas prašo toliau Juo pasitikėti - kaip Šventajame rašte teigiama: „Gyventi tikėjimu, ne regėjimu“. Tačiau tai nėra aklas tikėjimas. Jis remiasi pačiu Dievo charakteriu. Automobilio virš Auksinių vartų tilto vairuotojas yra visiškai palaikomas tilto konstrukcijos. Nesvarbu, kaip jis jaučiasi, ką mąsto ar diskutuoja su kitu keleiviu. Tilto konstrukcijos, kuriomis vairuotojas pasitikėjo, išlaikys jį ir jis saugiai pervažiuos į kitą pusę.

Lygiai taip pat Dievas prašo mūsų pasitikėti jo visagalybe, charakteriu, gailestingumu, meile, išmintimi ir teisumu. Jis sako: „Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas“15 "Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga“.16

Apibendrinimas... Kaip melstis

Dievas atsako į savo vaikų maldas (tų, kurie priėmė Jį į savo gyvenimus ir nori sekti Juo). Jis prašo atiduoti Jam visus savo rūpesčius maldoje ir pažada veikti pagal savo valią. Susidūrę su sunkumais, mes turime pavesti savo problemas Jam, kad galėtume džiaugtis Jo bet kokias aplinkybes nugalinčia ramybe. Mūsų vilties bei tikėjimo pagrindas yra Dievo charakteris. Kuo daugiau jį pažinsime, tuo noriau Juo pasitikėsime.

Cituoti ar kopijuoti šias mintis be autoriaus sutikimo ar žinios draudžiama.

(1) Pirmas Jono laiškas 5: 14
(2) Pirmas Petro laiškas 3: 12
(3) Izaijo 59: 1,2
(4) Evangelija pagal Joną 10: 14 - 28
(5) Evangelija pagal Joną 15: 7
(6) Pirmas Jono laiškas 5: 14, 15
(7) Izaijo 30: 18
(8) Psalmės 18: 30
(9) Psalmės 147: 11
(10) Evangelija pagal Joną 15: 13
(11) Laiškas romiečiams 8: 32
(12) Pirmas Petro laiškas 5: 7
(13) Laiškas filipiečiams 4: 5 - 7
(14) Evangelija pagal Joną 14: 27
(15) Jeremijo 31: 3
(16) Psalmės 62: 8


Nusiųsk šį puslapį draugui
Kaip galite bendrauti su Dievu
Klausk



   Į PRADŽIĄ   PUSLAPIO VIRŠUS   KONTAKTAI    © KiekvienamStudentui.lt
© KiekvienamStudentui.lt      Į PRADŽIĄ       PUSLAPIO VIRŠUS       KONTAKTAI