• Į pradžią >> Jėzus? >> Kas2

Kas2

Tai straipsnio Kas tęsinys.

Tai paskutinė straipsnių serijos, kuri prasidėjo staipsniais Ar kada nors buvo tuštuma?, Kažkas, Kas dalis. Pagrindinės išvados, prie kurių buvo prieita tuose straipsniuose, yra tokios:

Absoliuti tuštuma niekada neegzistavo. Jei ji būtų egzistavusi, dabar vis dar būtų absoliuti tuštuma. Bet kai kas egzistuoja. Pavyzdžiui, Jūs.
Kadangi visiška tuštuma niekada neegzistavo, visuomet, bet kuriuo laiko momentu, kažkas buvo. Tą kažką galime vadinti amžinuoju Kažkuo. Amžinasis Kažkas neturi pradžios ir pabaigos, neturi poreikių, kurių pats negali patenkinti, gali padaryti viską, kas tik gali būti atlikta, ir visada bus aukščiau to, ką pats sukurs.
Amžinasis Kažkas nėra mechanizmas, kuris buvo kontoliuojamas ar užprogramuotas kitos išorinės jėgos. Amžinasis Kažkas nieko nekūrė dėl to, kad jam to reikėjo, nes jis tiesiog neturi jokių poreikių. Be to, jei jis sukūrė kažką kitą, tai tik todėl, kad pats taip nusprendė. Tai reiškia, kas amžinasis Kažkas turi valią, tad jis yra asmenybė. Todėl amžinasis Kažkas turi būti amžinasis Asmuo (arba amžinieji Asmenys).

Tad ką dar galime išsiaiškinti apie amžinąjį Asmenį be to, ką jau žinome? Kadangi amžinasis Asmuo neturi poreikių, kurių pats negali patenkinti, jis egzistavo be jokios aplinkos, tad taip gali egzistuoti ir toliau. Bet kokia aplinka nėra amžinasis Asmuo, tad ji buvo sukurta amžinojo Asmens. Nes viskas, kas iš pradžių buvo, tai jis.

Tad panašu, kad amžinasis Asmuo yra transendentinis, t.y. jis gali egzistuoti už laiko ir erdvės, nes niekas jo neriboja. Jis amžinai egzistuoja, nes jis yra už laiko. Ir jis egzistuoja be jokios aplinkos, nes yra už erdvės.

Būdamas transendentinis laike ir erdvėje, amžinasis Asmuo yra toks, kokį mes galėtume pavadinti nematomu. Tik tas, kuris priklauso nuo erdvės, yra matomas. Jei kas nors yra už erdvės, tai kaip jis gali būti matomas? Tiesiog amžinasis Asmuo tikriausiai yra nematomas ir gali egzistuoti be kūno ar aiškios formos.

Tarkime, kad amžinasis Asmuo nusprendžia sukurti kažką kitą, o gal net kai ką kitą. Amžinasis Asmuo nusprendžia sukurti kitą asmenį, kuris yra į jį panašus kai kuriais aspektais, bet nepanašus kitais. Kaip ir jis, kitas asmuo turi savimonę, kuri būtina tam, kad asmuo turėtų valią. Taigi kitas asmuo turi charakterį ir valią.

Ką mes galime pasakyti apie sukurtą asmenį? Ar jis bus už laiko sąvokos? Ne, nes jis neegzistavo amžinai. Jis turės pradžią ir bus apribotas laiko.

Prisiminkime, kad amžinasis Asmuo visada bus reikšmingesnis laiko ir erdvės atžvilgiu už tą, ką jis sukurs. To negalima išvengti. Tad, net, jei kas nors ir egzistuos amžinai, jis vis vien turės pradžią.

O kaip dėl erdvės? Ar kitas asmuo bus apribotas erdvės? Taip. Tik amžinasis Asmuo gali egzistuoti be jokių gyvenimo sąlygų. Kitam asmeniui bus reikalinga aplinka tam, kad ji egzistuotų. Bet kokia? Pagalvokime apie erdvę tuo pačiu aspektu, kaip galvojame apie laiką. Sukurtas asmuo egzistuoja amžinojo Asmens laiko aspektu. Analogiškai, jis egzistuos ir amžinojo Asmens erdvės aspektu.

Amžinasis Asmuo peržengia erdvę. Be to, kadangi jis yra visur laiko atžvilgiu, tai jis yra visur ir erdvės atžvilgiu. Tad, kai kas nors bus sukurtas, jis egzistuos amžinojo Asmens laike ir erdvėje.

Taigi dabar mes turime amžinąjį Asmenį ir kitą asmenį. Bet yra akivaizdi problema: naujasis asmuo negali matyti amžinojo Asmens, nes jis yra ne toje erdvėje. Jis išvis nepriklauso nuo jokios erdvės.

Taigi kitas asmuo negali sužinoti, kad amžinasis Asmuo išvis egzistuoja. Tad ką turi daryti amžinasis Asmuo, jei jis nori, kad jo sukurtas asmuo žinotų apie jo egzistavimą? Jis turi „tapti nebetransendentiniu“. Kažkoks savo galios apribojimas yra būtinas. Bet ar tai yra įmanoma?

Atsiminkite, kad viską, ką įmanoma padaryti, amžinasis Asmuo gali atlikti. Jam įmanoma tapti „randamu“ to, kurį jis pats sukūrė, t.y. „tapti nebetrasendentiniu“. Bet kaip?

Mes pažįstame savo aplinką per pojūčius: regėjimą, uoslę, prisilietimą, skonį, klausą. Jei amžinasis Asmuo suteikė kitam asmeniui šiuos pojūčius, tai jis galėtų kitam asmeniui pasirodyti vizualiai, jam kalbėti arba atlikti abu veiksmus kartu. Tai būtų būdai, kaip amžinasis Asmuo galėtų pasirodyti kitam asmeniui.

Prisiminkite, kad kitas asmuo yra sukurtas. Be to, jis ribojamas erdvės ir laiko. Nesvarbu, kokia jo progimtis, bet jis randamas laike ir erdvėje. Be to, amžinasis Asmuo turi apsispręsti, kokį pavidalą suteikti kitam asmeniui. Tokiu būdu jis taip pat gali leisti apie save žinoti.

Bet iškyla klausimas: jei amžinasis Asmuo „taps netansendentiniu“ dėl to, kad leistų kitam asmeniui save pažinti, ar jis taip gali parodyti visą save? Ne. Jis tikrai bus kur kas įspūdingesnis, nei jis parodys. Jis gali skelbti daug daugiau apie save, t.y. apie save ir savo žmogiškąjį pavidalą, kas niekuomet negali būti visiškai suprantama kitam asmeniui.

Keista, tačiau tas scenarijus, kurį mes užrašėme yra lygiai toks, kokį randame Biblijoje. Žmogus yra tas kitas asmuo. Jis ribojamas laiko ir erdvės. Kita vertus, Dievas yra amžinasis Asmuo. Ir jis iš transendentinio „tapo netransendentiniu“ Jėzaus Kristaus asmenyje. Citatos iš Biblijos apie tai pateiktos žemiau.

1. Dievas yra amžinasis Asmuo. Jis visada egzistavo ir visada egzistuos.

Pirma, negu kalnai užgimė, ir žemę bei pasaulį pagimdei, tu esi Dievas nuo amžių per amžius¹
Nagi, ar nežinai, ar nesi girdėjęs? VIEŠPATS amžinasis Dievas, visų žemės šalių kūrėjas. Jis nepailsta, nepavargsta; jo išmintis neištiriama.²
Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Karalius ir Atpirkėjas, Galybių VIEŠPATS: „Aš esu pirmas, aš esu paskutinis, be manęs kito dievo nėra.“³
VIEŠPATS tikrai Dievas, jis gyvasis Dievas, amžinasis Karalius. Nuo jo pykčio dreba žemė, jo apmaudo nepajėgia pakelti tautos.⁴
Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!“⁵
Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius.⁶
„Aš esu Alfa ir Omega“, sako Viešpats Dievas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, Visagalis.⁷
„Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis, Pradžia ir Pabaiga.“⁸

2. Dievas yra nematomas.

Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė.⁹
Dievas yra dvasia¹⁰
Amžių Karaliui, nemirtingajam, neregimajam, vieninteliam Dievui tebūna garbė ir šlovė per amžių amžius!¹¹
Jį skirtu laiku apreikš palaimintasis, vienintelis Valdovas, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, vienatinis Nemirtingasis, kuris gyvena neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti. Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen.¹²

3. Dievas gali būti visur, nors jis yra atskirtas nuo mūsų.

Kurgi galėčiau pabėgti nuo tavo dvasios ar atsitolinti nuo tavo Artumo?¹³
Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų. Jis juk pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. Iš vienos šaknies jis išvedė visą žmonių giminę, kuri gyvena visoje žemėje. Tai jis nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apčiuopomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų.¹⁴

4. Viskas, ką įmanoma atlikti, gali būti padaryta Dievo.

Argi yra Dievui negalimų dalykų?¹⁵
Mūsų Dievas danguje; jis daro visa, kas jam patinka.¹⁶
Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks. Tariu: „Mano užmojis bus įvykdytas!“ Aš įvykdysiu visa, kas sumanyta.¹⁷
„Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima.“¹⁸
Dievui nėra negalimų dalykų.¹⁹

5. Dievui yra įmanoma „tapti nebe trasendentiniu“. Jis gali parodyti save prisiimdamas žmogaus pavidalą.

Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.<...>Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.²⁰
Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums.²¹
Jis [Jėzus Kristus] yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos Kūrinijos pirmagimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios. Visa sukurta per jį ir jam²²
Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas.²³
Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.²⁴

6. Kai Dievas „tapo netransendentiniu“, tai jis parodė ne visą save, bet tai vis vien buvo jis.

„Tėvas už mane aukštesnis.“¹⁷
„Aš ir Tėvas esame viena.“¹⁷
„Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“¹⁷

Ar norėtum pažinti šį Dievą? Jei taip, apsilankyk skiltyje SANTYKIS SU DIEVU.

Cituoti ar kopijuoti šias mintis be autoriaus sutikimo ar žinios draudžiama.

(1) Pslamės 90:2
(2) Izaijo 40:28
(3) Izaijo 44:6
(4) Jeremijo 10:10
(5) Evangelija pagal Joną 8:58
(6) Laiškas hebrajams 13:8
(7) Apreiškimo Jonui 1:8
(8) Apreiškimo Jonui 22:13
(9) Evangelija pagal Joną 1:18
(10) Evangelija pagal Joną 4:24
(11) Pirmas laiškas Timotiejui 1:17
(12) Pirmas laiškas Timotiejui 6: 15 - 16
(13) Psalmės 139:7
(14) Apaštalų darbų 17:24 - 27
(15) Pradžios 18:14
(16) Psalmės 115:3
(17) Izaijo 46:10
(18) Evangelija pagal Matą 19:26
(19) Evangelija pagal Luką 1:37
(20) Evangelija pagal Joną 1:1; Evangelija pagal Joną 1:14
(21) Pirmas Jono laiškas 1: 1-2
(22) Laiškas kolosiečiams 1: 15-16
(23) Laiškas hebrajams 1:3
(24) Laiškas filipiečiams 2: 5-8
(25) Evangelija pagal Joną 14:28
(26) Evangelija pagal Joną 10:30
(27) Evangelija pagal Joną 14:9